Kvapnioji alchemija

Sveiki :}
Šiandieną įkelsiu savo straipsnį apie kvepalus, jų istoriją bei kitus įdomius dalykus. Skaitymo yra pakankamai daug, tad tikiuosi kad su straipsniu nenubodžiausite. Originalas ČIA

Keturi tūkstančiai metų – tiek mus lydi kvepalai, kartais pavadinami „kvapniuoju vandeniu“. Keturi tūkstančiai metų, pilni keisčiausių kvapų, jų sąskambių ir natų. Kadaise kvepalai buvo tik kilmingųjų kvapnus akcentas ir buvo vertinami kaip jaunystės ir galios eliksyrai, atstoję auksą. Dabartinė mados globalizacija pakeitė ir juos: senovėje juos įpirkti galėdavo tik turtingieji, o dabar supilstyti į masinės gamybos buteliukus stovi bene kiekvienos merginos lentynose. Nuo senovės Mesopotamijos ir Egipto laikų iki dabar jie lydi mus, savo maloniais aromatais.

Kvapnioji pradžių pradžia

Parfumerija dažnai pavadinama sudėtingu mokslu, o senovėje kvepalus kuriantys žmonės būdavo praminami raganiais ir raganomis. Kvapiosios alchemijos šaknys randamos Mesopotamijoje ir Egipte: ten daugiau nei prieš keturius tūkstančius metų jau veikė labaratorijos, gaminančios ir į prabangius buteliukus pilstančios kvapiuosius aliejus. Iš šių civilizacijų gamybos šaka paplito ir į romėnų bei persų miestus. Laikui bėgant parfumerija bene sparčiausiai pradėjo vystytis XIV amžiaus Vengrijoje. Čia ir kilo karalienės Elizabeth įsakymu vadinamasis Vengrijos vanduo. Greitai ir Italiją bei Prancūziją apėmė „kvepalų karštinė“ kur prancūzų kvepalų gamintojo Rene la Florentino labaratorijojo, gimė pirmieji kvepalai panašūs į dabartinius. XVIII amžiuje parfumerija įgavo didžiulį pagreitį ir tokiu pagreičiu vystosi toliau.

Štai kaip buvo gaminami kvepalai Senovės Egipte

Negaiviai kvepiantys monarchai ir kvepalai

Viduramžiais ir Renesanso epochose kvepalai buvo naudojami paslėpti negaivų kilmingųjų kvapą, kadangi tuo metu praustis buvo tiesiog... nemadinga! Kad praustis buvo išties nemadinga, sklando juokas apie karalienę Izabelę I, suvienijusią Ispaniją. Ji per visą savo gyvenimą maudėsi vos du kartus: pirmą kartą ką tik gimusi, o antrąjį kai ištekėjo už Aragono karaliaus. O turbūt nepatikėtumėte jog Versalio rūmuose nebuvo tualetų... Netgi žodžio „parfumerija“ kilmė (lotyniškai: per fumum - „iš dūmų“) rodo jog kvepalai buvo skirti higienai palaikyti.

Legendinių CHANEL No.5 kvepalų vintažinė reklama

Kvapiosios natos

Ne, ne – tik nepagalvokite apie muzikines do, re, mi ir kitas natas, staiga pradėjusias kvepėti. Kuriant aromatą, kvapiosios natos dėliojamos piramidės principu. Piramidės viršunėje įsitaisiusios lengviausios, nepatvariausios, dažniausiai gaivūs, citrusų, mėtų, žolių ir gėlių aromatai. Šie aromatai mūsų uoslę pasiekia pirmiausia ir yra jaučiami nuo 5 iki 30 minučių. Piramidės viduryje (kitaip „širdyje“) įsitaisiusios kvepalų natos „lyderės“ – jos nulemia kvapo „charakterį“. Jas užuodžiame praėjus maždaug dvidešimčiai minučių po pasikvėpinimo. Piramidės pagrinde – „storos ir lėtos“ kvepalų natos, kurias užuodžiame maždaug po valandos. Šių natų privalumas tas, kad jas galima užuosti ant pakvėpinto objekto ir po keleto valandų. Dažniausiai piramidės pagrindui naudojami sunkesni, kedrų, santalų, pačiulio, vanilės ir vetriverijos aromatai. Bazinių natų molekulės veikia kaip kvepalų „fiksatoriai“ – neleidžia per greitai išsisklaidyti viršutinėms ir vidurinėms natoms. Tad tokių „fiksatoriškų“ natų kvepaluose būna daugiausia.

Laura Biagotti "Venezia" - kvepalai kurie išpopuliarėjo tik tada kai jie nebebuvo gaminami

Kvepiantis vanduo ar kvepalai?

Nebūtinai įsigyti kvepalai tokie yra iš tikrųjų – galbūt jie paprasčiausias kvepiantis vanduo. Prieš įsigijant kvepalus vertėtų pasižiūrėti ant dėžutės ir buteliuko esančias trumpas raideles: kaip PP, EDC, EDP ir kt.

Jeigu ant pakuotės išvydome dvi magiškas raideles PP (pure parfum), galite nudžiugti, jog įsigijote tikrus kvepalus, kurių sudėtyje aromatinių medžiagų (neįskaičiuojant joje esančio alkocholio kuriame „mirksta“ kvapiosios medžiagos) bus 20 ar net daugiau (kartais siekia iki 40) procentų. EDP (eau de parfum) – kvapusis vanduo, kuriame kvapiųjų dalių yra nuo 15 iki 25 procentų. Tualetinis vanduo žymimas trijomis raidelėmis EDT (eau de toilette). Jame aromatinių dalelių yra 10 – 20 procentų, tačiau vyrams skirtame tualetiniame vandenyje jų koncentracija gali būti žymiai mažesnė: nuo 6 iki 12 procentų. Na, o odekolonas žymimas santrumpa EDC (eau de cologne), jame tebus tik iki penkių procentų kvapiųjų dalių. Jeigu renkatės kvepalus skirtus vasarai, įsidėmėkite kad jie visiškai neturi alkoholio ir kvapas išlieka labai trumpai.

Guerlain "Jicky" pirmieji kvepalai su sintetiniai priedais pagaminti 1889 metais

Kodėl kvepalai tokie brangūs?

Rinkodaros specialistai teigia, jog net iki 99 procentų kvepalų kainos sudaro pinigai už produkto reklamą, buteliuką bei pakuotės dizainą. Tačiau nereikia pamiršti, jog kvepalus sudaro ne pačios pigiausios medžiagos: vienos jų gaunamos ilgai distiliuojant gėlių žiedlapius, o dar kitos - nudobus kašalotą ir iškrapščius iš jo kaukolės ertmių spermacetą. Kuo daugiau tokių natūralių medžiagų yra kvepaluose, tuo jie vertingesni ir brangesni. Kvepalų vertę sudaro ir jų atsiradimo aplinkybės: štai žymieji Coco Chanel kvepalai „Chanel No. 5“ vertingais tapo dėl to, kad tai buvo pirmieji aldehidiniai kvepalai pasaulyje. Gal kartais girdėjote apie vintažinius kvepalus? Tokie kvepalai turi būti pagaminti prieš kelis dešimtmečius, o jeigu jų dabar iš vis negamina, kainos gali siekti tūkstančius.

Vintažiniai Jacques Fath kvepalai: Fath de Fath

Kvepėjimo ABC

Kaip taisyklingai kvėpintis? Ar kvepalai turi gydomųjų savybių? Jeigu pasipurkšiu kvepalų ant šilkinio drabužio ar jis susigadins? Į šiuos ir kitus dominančius klausimus atsakys keletas patarimų:

• Rekomenduojama kvėpintis tas kūno vietas, kur kraujas teka arčiausiai odos: vidinės riešų pusės, už ausų ar dekoltė sritį.
• Estee Lauder patarimas: „Reikia kvėpinti tas kūno vietas, kurios intensyviausiai juda: rankų lenkmenis, ties alkūnėmis, kojų lenkmenis ties keliais, rankų riešus ir delnus“.
• Kvepalai gali sugadinti papuošalus ar šilką, todėl geriausia juos purkšti ant odos.
• Geriausia kvepalus purkšti ne ant sausos odos (tada trumpiau išliks net ir prabangūs pure parfum kvepalai), o ant švarios, vos drėgnos ir dar šiek tiek įšilusios po dušo odos.
• Mokėkite pasirinkti kvepalus tinkamus dienai ir vakarui, vasarai ir žiemai.
• Jeigu kvepalų aromatas jaučiamas toliau nei per ištiestos rankos atstumą – tokiais atvejais galite būti sukritikuoti etiketo žinovų.
• Nelaikykite kvepalų šviesoje, šilumoje ir nepurtykite jų – tai gali sutrumpinti jų galiojimo laiką, kuris būna užrašomas ant pakuotės. Kvepalams labiausiai patinka „gyventi“ originalioje jų dėželėje, o rankinėje – geriausia įsipilti į specialų indą su purkštuku.
• Kvapai turi netgi ir gydomųjų savybių. Jeigu kamuoja nemiga: pasikvėpinkite kitą pagalvės pusę mėgstamais kvepalais ar kelis lašelius užlašinkite ant elektros lemputės. Malonus mėgstamų kvepalų kvapas lydės jus į saldų miego pasaulį.

Jūsų, Silw ♥
Nuotraukos: įvairūs google šaltiniai