Letargo miegas.

Miegas…Visi mėgsta pasnausti. Kai sučirškia žadintuvas,ar mama tave pradeda kelti žodžiais ‘’Laikas į mokyklą’’ nori miegoti toliau ir niekur neiti. Bet jei vieną dieną tavęs nepažadintų? Jei susirgtum letargo miegu? Kas būtų tada? Surinkau informacijos apie šį keistą miegą.

Letarginis miegas yra liguistos formos snaudulys, kai žmogus negali jo kontroliuoti. Šį sutrikimą turintis žmogus gali užmigti bet kur ir bet kada. O baisiausia, kad iš šio miego niekas negali pažadinti!

Jo metu labai susilpnėja visos gyvybinės žmogaus funkcijos, tiesa sakant, kai kurios jų visai nustoja veikti. Smegenys veikia, tačiau žmogus yra tarsi ištiktas komos. Letargo būsena gali trukti tik kelias valandas, tačiau gali ir dešimtmečius!

Letargu užmigęs žmogus tarsi sustoja laike – jis net nesensta. Pavyzdžiui, žmogus miega 15 metų – tol, kol jis miega, jo kūnas liks nepakitęs, tačiau prabudus per maždaug pora metų jis staigiai susens iki biologinio amžiaus.

Ilgiausio letargo miego atvejis užregistruotas Gineso rekordų knygoje, kai 1954 metais Mogiliovo kaimo gyventoja Nadežda Lebedina po ginčo su vyru užmigo ir atsibudo tik 1974. Pastarajai nubudus, gydytojai nustatė, kad moteris yra visiškai sveika.

Turbūt daugeliui teko girdėti istorijų apie iš karsto pakilusius žmones arba, dar baisiau, pabudusius užkastoje kapo duobėje. Dažniausiai į tokias siaubingas istorijas patekdavo būtent letargo kamuojami žmonės.

Senovėje, kai medicina nebuvo tokia pažangi, letargo miego ištiktą žmogų net daktarai, nepastebėję itin silpnų širdies dūžių, palaikydavo mirusiu ir palaidodavo. Dėl šios priežasties 1880 metais Hamburge buvo siūloma į karstą dėti veido srityje tvirtinamą vamzdelį, kad atsigavęs žmogus galėtų kvėpuoti. Prie rankų ir kojų buvo rišamos virvelės, sujungtos su varpeliu.

„Numirėliui“ pasijudinus, signalą turėjo išgirsti kapinių sargas ir nedelsiant atkasti kapą. Viena tokių šiurpių istorijų atsitiko Nikolajui Gogoliui, kuris po mylimosios mirties sunkiai susirgo ir, kaip buvo manyta, numirė. Jį palaidojo vienuolyno kapinėse.

Kai 1931 metais buvo nuspręsta panaikinti šias kapines – žmonės ekshumavo N. Gogolio kūną ir nustėro iš siaubo – šis gulėjo ant šono, o karsto vidaus apmušalai buvo sudraskyti.

Šiais laikais tokių atveju civilizuotose šalyse pasitaiko itin retai. Juolab, kad ir pats letargo miegas yra labai retas sutrikimas.

Rašykite,ar patiko :]