Dienos klausimas

Praeitas dienos klausimas (jis buvo paskelbtas seniai) buvo:

Ar žinai kas yra baimė? Gal turi fobijų? 

Gavau 6 atsakymus. Jie buvo tikrai išsamūs. Manau, kad jums bus įdomu (net labai) skaityt :)))

VioletaMiau - popierinės šukos: Mano galva, baimė yra itin subjektyvus dalykas. Mes negalime tiksliai apibrėžti pačio baimės termino ar įstatyti jos į tam tikrus rėmelius, nes kiekvienas esame individualus su savo individualiais jausmais ir pojūčiais. 

Mano fobijos yra kiek nežemiškos, matyt derinas prie manęs, ot. Šypt. 

Pati dižiausia panika kyla tuomet, kai nesugebu dorai suregzti susikaupusio sąmonės srauto į eilėraštį, nesugebu išreikšti savęs popieriaus lape, tada apninka dvejonės ir baimė, kad galbūt neteisingai pasirinkau profesiją, nesu pakankamai atsakinga savo veiklai. Baisu, kai išsenka įkvėpimas, ir dar baisiau kai jis nesugrįžta ištisus mėnesius. 

O kas liečia žemiškesnius reikalus. 

Visuomet turiu tam tikrų fobijų dėl mylimo žmogaus.bet, galvoju, gal tai tik pernelyg didelis paranojiškas rūpestingumas, šypt. 

Ir dar labai bijau dantisto. nežinau, matyt tai liko iš vaikystės, mano laikais viskas buvo kiek kitaip nei dabar. nebuvo pakankamai modernios įrangos, nebuvo draugiškų dantisčių, o gražtai atrodė, kaip siaubo filmų dekoracijos, ir dar tas jų skleidžiamas garsas,  hehe.

Doll-ege383: Ooo taip.. Baimę aš pažįstu puikiai. Turiu daug baimių, bet fobijas tik dvi. Pirmoji.. Ech.. Mano išpažintis.. Aš.. Žiauriai bijau keliauti. Taip taip, bijau visko, kas gali sukelti skrandžio negalavimus.. Na, ta prasme, kas gali sukelti skrandžio išsituštinimą. Skamba juokingai? Žinau. Bet ką padarysi, matyt esu nenormali, bet nuo fobijų galima pasveikti... Nesakykit, kad negalima.. Tiesa, antroji fobija.. VABALAI. Tie mažyčiai, šliaužiojantys, skraidantys... Brr... Nežmoniškai išsigąstu pamačiusi bet kokį vabalą. Ar tai būtų kirminas (fee..) ar koks roplys.. Vistiek, aš jų nekenčiu. Tiek.

 P.S. Tik nemėginkit pasinaudoti mano išpažintimi, nes ištuštinsiu skrandį ir apmėtysiu vabalais ! (juokauju.. He he he.. He.. Nejuokinga. Rimtai. Viskas, dingstu iš čia..)

kami1996/DeadlyOphelia: Baimė yra psichologinis reiškinys, kuomet žmogus kažko vengia, stengiasi laikytis nuo kažko atokiai. Fobija yra paniška baimė, kuomet net girdėi nenorima apie dalyką, sukėlusį fobują. Pati bijau milžiniškų vorų, kai kurių vabzdžių, varlių; būdinga hidrofobija, omatofobija, metifobija, akrofobija, dalinai antropofobija. Lyg ir viskas iš fobijų ir baimių. Vienomis prasmėmis esu drąsi, kitomis - bailė.

ParisPet: Kas yra Baimė? Hmm, sudėtingas klausimas nors iš pirmo žvilgsnio atrodo "lengvas", paprastas klausimas. Taigi Aš manau, kad baimė yra tas dalykas kurio bijau AŠ, TU... Pavyzdžiui Aš labai bijau ankštų patalpų. Jeigu sakykime žaisdama slėpynių pasislėpčiau lovoje (ten kur patalynė susideda) tikriausia numirčiau. Keista, bet kaip buvau mažesnė visur ir visada "landžiodavau" , o dabar bijau visų ankštų patalų. Taip pat labai bijau "poltegreistų" tiesa pasakius nežinau ar jie egzistuoja, bet tai yra kaip ir triukšmingi vaiduokliai :S Ypač prisimenu kaip su mama žiūrėjome "Skambutis" siaubo filmą tai mėnesį buvau peršiurpus ir naktim neužmigdavau. Na bijau baisių, šlykščių dalykų, tiesa dar bijau kaip koks nors sakykime būna 30s "filmukas"

na, pvz.: važiuoja mašina ir BUMT ant ekrano iššoka baisus veidas ir mergina pradeda spiegti... Prisimenu labai gerai kaip Mano draugė mane pakvietė pažiūrėti reklamos tokios, o Aš tuo metu labai arti kompo ekrano sėdėjau ir tą pačia akimirką iššoko ant didelio kompo ekrano baisus veidas ir merga spiegė Aš nubėgau į virtuvę ir apsiverkiau, net nežinau ko Aš bijojau: Ar to, kad daugiau draugais pasitikėti negalėsiu, ar tos baisios merginos kuri iššoko ahh... tada visą dieną mane draugė gąsdino... Buvo žiauru... Na, manau, kiekvienas iš mūsų turi savo baimes :)) 

diewushka: Na, manau kiekvienas baimę supranta savaip, visiems ji gali būti skirtinga. Tarkim, aš bijau būt viena neaiškioj aplinkoj. Tiesiog mane tai nesveikai gąsdina ir glumina. Būdama viena namuose aš jaučiuosi, lyg mane nuolatos kas nors stebėtų, tarytum saugotų, nes saviškę aplinką pažįstu. Pažįstu kiekvieną kampelį, kur pelytė krebžda.

Kalbant toliau apie fobijas. Kaip kiekviena mergaitė žiauriai bijau didelių vorų. Man nesuprantamas dalykas yra tas, kai žmogus laiko vieną arba daugiau tarantulų. Tačiau jau čia tų žmonių asmeniniai reikalai, nesigilinsiu į juos.

Dar bijau patyčių. Žinau, kai kam tai kvailai skambantis dalykas, tačiau mane tokie dalykai labiausiai žeidžia. Visuomet stengiuosi engti tokių pokalbių, kuriuose girdžiu teršiamą mano vardą. Jeigu nori "varyt" ant manęs - prašom, daryk taip, tačiau tada, kai aš to negirdžiu arba manęs nėra.

Dar labai bijau netekt mamos. Nepriskirčiau tai kaip fobijos, tačiau tai vis vien baimė. Sunkiai išgyvenau tėčio mirtį, nenoriu vėl patirt panašaus jausmo.

Mylondonphotos: Taip, turiu. Manau, kad visi jų turi. Aš paniškai bijau skruzdėlių. Neseniai buvau miške. Rinkome mėlynes viskas buvo puiku. Bet tada pamačiau mano rankomis ropojančią skruzdėlę. Nupurčiau ją ir bėgau. Kai prisimenu, juokinga, bet tada anaiptol nebuvo gerai :) Ir dar labai bijau skristi lėktuvu.Kartą, kai skridome į Londoną, tai suspaudžiau ranką mamai, kad ji visa nutirpo :D

Tai tiek atsakymų į šį klausimą, o dabar kitas.

Ar ankstyvje vaikystėje mėgdavai žaisti lėlėmis? Kiek jų turėjai

 ir kada jas “atstūmei“? 

Atsakymus siųskite iki rytojaus 19.00 vakaro. 

Martyna