.jpg)
Knyga- saulėlydis
Stephenie Meyer knyga „Saulėlydis” sukėlė didelį ažiotažą visame pasaulyje. Ji yra lyginama su Hariu Poteriu. “Saulėlydį” skaito ne tik fantastikos gerbėjai, bet ir skeptikai. Kūrinys atsidūrė New York Times bestselerių sąraše. “Saulėlydis” išverstas į 20 kalbų ir parduodamas 39 valstybėse.
Kūrinio tema –uždrausta meilė. Šioje knygoje pasakojama apie paprastos merginos Belos Svan ir vampyro Edvardo Kaleno meilę. Kūrinyje keliami probleminiai klausimai: ar Bela su Edvardu peržengs leidžiamą ribą? Ar Edvardas įkąs Belai? Kodėl kiti vampyrai nori pakenkti Belai? Kodėl Edvardas negali matyti Belos minčių? Pats svarbiausias yra: ar įmanoma meilė tarp vampyro ir žmogaus? Bela su Edvardu visą laiką vaikšto peilio ašmenimis. Raudonas obuolys ant knygos viršelio simbolizuoja uždraustą vaisių, nuskintą nuo Tiesos medžio. Saulėlydis lengviausias paros metas vampyrams, kai jie mažiausiai trokšta kraujo. Taigi knygos pačioje pradžioje autorė pateikia dvi priešingas asociacijas, simbolius: obuolys – neigiamai pavaizduotas, o saulėlydis – teigiamai. Tai tarsi kova tarp gėrio ir blogio. Stephenie Meyer įtaigiai ir nepastebimai supina paprasto Belos gyvenimo ir paslaptingo Edvardo gyvenimo, detales. Du gyvenimai, du požiūriai susilieja į vieną. Be to, knygoje gausu metaforų, vaizdingų aprašymų („tiesiai virš galvos kabanti saulė užliejo pievą balzganais gelsvais spinduliai“). Taigi skaitytoją intriguoja ne tik tema, bet ir vaizdingi aprašymai, kurie kūriniui suteikia dar daugiau įdomumo ir spalvingumo.
Kūrinio veiksmas prasideda tada, kai Bela persikrausto gyventi iš Fynikso į Forksą, mažą, niekuo neypatingą miestelį. Kūrinio vieta dažnai kinta, namai, mokykla, pajūris, miškas… Erdvė yra labai kontrastinga, vienos vietos yra artimesnės ir paprastenės, kitos – paslaptingos ir pavojingos.
Nors knygoje yra daug veikėjų, Edvardo šeimos paveikslas labiausiai traukia akį. Jie visi atrodo tokie skirtingi, tačiau ir panašūs. Jie stulbinamai, nežemiškai gražūs, atrodo lyg nužengę iš mados žurnalų viršelių. Kalenų šeimos narių išvaizda stulbina ne mažiau nei sugebėjimai. Į šį gyvenimą jie atsinešė ryškiausius savo žmogiškuosius bruožus. Svarbiausia, kad jie yra ypatingi vampyrai. Jie yra vegetarai (nepagalvokit, kad valgo žoles visokias), kovoja su savo prigimtim. Kalenų šeimos paveiksle yra daug magiškų detalių, tačiau jie stengiasi neišsiskirti iš kitų.
Galiu teigti, kad knyga „Saulėlydis“ sužavės ne tik fantastikos gerbėjus, bet ir tuos, kuriems magiški dalykai ne prie širdies. Tai knyga, kurioje pilna meilės, magijos ir pavojų. „Saulėlydį“ rekomenduoju ne tik aukštesnių klasių moksleiviams, bet ir suaugusiems, nes ji nuobodulio valandas praskaidrina savo žavesiu ir nepaleidžia iki paskutinio puslapio.
Kūrinio tema –uždrausta meilė. Šioje knygoje pasakojama apie paprastos merginos Belos Svan ir vampyro Edvardo Kaleno meilę. Kūrinyje keliami probleminiai klausimai: ar Bela su Edvardu peržengs leidžiamą ribą? Ar Edvardas įkąs Belai? Kodėl kiti vampyrai nori pakenkti Belai? Kodėl Edvardas negali matyti Belos minčių? Pats svarbiausias yra: ar įmanoma meilė tarp vampyro ir žmogaus? Bela su Edvardu visą laiką vaikšto peilio ašmenimis. Raudonas obuolys ant knygos viršelio simbolizuoja uždraustą vaisių, nuskintą nuo Tiesos medžio. Saulėlydis lengviausias paros metas vampyrams, kai jie mažiausiai trokšta kraujo. Taigi knygos pačioje pradžioje autorė pateikia dvi priešingas asociacijas, simbolius: obuolys – neigiamai pavaizduotas, o saulėlydis – teigiamai. Tai tarsi kova tarp gėrio ir blogio. Stephenie Meyer įtaigiai ir nepastebimai supina paprasto Belos gyvenimo ir paslaptingo Edvardo gyvenimo, detales. Du gyvenimai, du požiūriai susilieja į vieną. Be to, knygoje gausu metaforų, vaizdingų aprašymų („tiesiai virš galvos kabanti saulė užliejo pievą balzganais gelsvais spinduliai“). Taigi skaitytoją intriguoja ne tik tema, bet ir vaizdingi aprašymai, kurie kūriniui suteikia dar daugiau įdomumo ir spalvingumo.
Kūrinio veiksmas prasideda tada, kai Bela persikrausto gyventi iš Fynikso į Forksą, mažą, niekuo neypatingą miestelį. Kūrinio vieta dažnai kinta, namai, mokykla, pajūris, miškas… Erdvė yra labai kontrastinga, vienos vietos yra artimesnės ir paprastenės, kitos – paslaptingos ir pavojingos.
Nors knygoje yra daug veikėjų, Edvardo šeimos paveikslas labiausiai traukia akį. Jie visi atrodo tokie skirtingi, tačiau ir panašūs. Jie stulbinamai, nežemiškai gražūs, atrodo lyg nužengę iš mados žurnalų viršelių. Kalenų šeimos narių išvaizda stulbina ne mažiau nei sugebėjimai. Į šį gyvenimą jie atsinešė ryškiausius savo žmogiškuosius bruožus. Svarbiausia, kad jie yra ypatingi vampyrai. Jie yra vegetarai (nepagalvokit, kad valgo žoles visokias), kovoja su savo prigimtim. Kalenų šeimos paveiksle yra daug magiškų detalių, tačiau jie stengiasi neišsiskirti iš kitų.
Galiu teigti, kad knyga „Saulėlydis“ sužavės ne tik fantastikos gerbėjus, bet ir tuos, kuriems magiški dalykai ne prie širdies. Tai knyga, kurioje pilna meilės, magijos ir pavojų. „Saulėlydį“ rekomenduoju ne tik aukštesnių klasių moksleiviams, bet ir suaugusiems, nes ji nuobodulio valandas praskaidrina savo žavesiu ir nepaleidžia iki paskutinio puslapio.
Žinoma yra ir kitokių nuomonių- daug kas nemėgsta Twilight, vadina tai kvaila muilo opera kvailiams. Žinoma gal ir yra šiek tiek persistegta, bet juk kiekvienas turime savo nuomonę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą